Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2016

Doktorsritgerš MWM

Mašur hefur ķ gegnum tķšina strengt mörg heit, ašeins til aš taka aftur upp slęma ósiši. Ķ mķnu tilfelli hef ég margoft sagt viš sjįlfan mig aš nś sé komiš nóg af lęrdómi og grįšum. Žetta sagši ég eftir aš hafa fengiš grįšu ķ fjįrmįlum og heimspeki fyrir rśmum 20 įrum sķšan og einnig žegar ég klįraši MSc grįšu mķna ķ fjįrmįlum fyrirtękja skömmu eftir hrun įriš 2009. Ķ sķšustu viku klįraši ég enn eina grįšuna žegar aš opin PhD vörn į sér staš ķ Hįskólanum ķ Reykjavķk.

Ķ doktorsritgerš minni, „The Icelandic Bubble and Beyoned: Investment Lessons from History and Cultural Effects“, rannsaka ég hvaša helstu žęttir ķ menningu okkar hafi olliš žvķ aš hér myndašist svo mikil bóla sem olli žvķ aš hér įtti sér staš jafn mikiš fjįrmįlalegt hrun og raun bar vitni. Athugaši ég til dęmis hvort aš ašstęšur hér voru meš einhverjum hętti öšruvķsi en annars stašar ķ heiminum og aš hvaša marki.

Innan ofangreinds ramma rannsakaši ég ķ fyrstu meš Žresti Olaf Sigurjónssyni stękkun ķslenska fjįrmįlakerfisins boriš saman viš stękkun fjįrmįlakerfisins į hinum Noršurlöndunum įrin fyrir bankakreppuna sem žeir gengu ķ gegnum ķ upphafi tķunda įratugarins.* Aš segja aš ķslenskt fjįrmįlalķf hafi žannist meira og hrašar er vęgt til orša tekiš. Hér er ein mynd śr žeirri grein sem sżnir žróun į hlutfallslegri stękkun fjįrmįlakerfisins hvaš śtlįn varšar (heildarlįn mišaš viš aš stušullinn 1 sé upphafspunktur), žar sem aš tķmabiliš 1982-1990 fyrir Noršurlöndin er sett samhliša tķmaįsnum 1999-2007 fyrir Ķsland.

mbl_1_1283500.png

Śtlįnin voru svipuš fyrstu sex įrin en žį hófst ķslenska śtrįsin fyrir alvöru og varš aukningin į sambęrilegum tķmabilum um žaš bil žrefalt meiri ķ ķslenska bankakerfinu mišaš viš Noršurlöndin. Žaš er žó ekki žar meš sagt aš ķslensk heimili beri alla sök į žessari ženslu, žó svo aš hér hafi veriš stöšug herferš ķ gangi meš žaš aš markmiši aš fólk skuldsetti sig. Skuldir ķslenskra heimila stórjukust frį įrinu 2005 žegar fasteignaverš, til dęmis, hękkaši grķšarlega en sį vöxtur var lķtilfjörlegur mišaš viš śtlįn til fyrirtękja eins og žessi mynd ber meš sér.

mbl_2.png

Śtlįn til heimila meira en tvöföldušust frį mišju įri 2005 til lok įrs 2008 en žau sexföldušust hjį eignarhaldsfyrirtękjum. Žetta skżrir aš einhverju leyti mismuninn į śtlįnaaukningunni

Ķslendingar eru einstaklingshyggjužjóš samkvęmt öllum męlikvöršum sem hęgt er aš leggja į slķkt. Aš žessu leyti erum viš ólķkir öšrum Noršurlandabśum og sverjum okkur meira ķ ętt viš Bandarķkjamenn og Breta.

 

Mikiš var fjallaš um sér einkenni Ķslendinga įrin fyrir hrun. Viš vorum į stundum borin saman viš Noršurlandažjóširnar žar sem aš einstaklingshyggja Ķslendinga og žor okkar vęri įstęša žess aš viš nęšum svo góšum įrangri ķ fjįrfestingum. Žessi oršręša tók mikla sveiflu ķ framhaldi af hruninu en engu aš sķšur var samt įstęša til žess aš skoša žetta betur. Gylfi Dalmann Ašalsteinsson, Svala Gušmundsdóttir og Žórhallur Örn Gušlaugsson (AGG) athugušu žetta ķ nokkrum rannsóknum nżlega. Nišurstaša žeirra var aš žaš sem skildi menningu Ķslendinga frį flestum öšrum žjóšum, žar į mešal Noršurlandažjóšum, var aš Ķslendingar vęru svipašir Noršurlandabśum aš undanskilinni einni vķdd, žaš er einstaklingshyggju. Ķslendingar eru ķ žeim efnum svipašir Bandarķkjamönnum, Bretum og Įströlum.

mbl_3.png

Žessar upplżsingar voru įkvešinn stökkpallur fyrir grein sem ég og Vlad Vaiman skrifušum. Žegar litiš er til talna varšandi sparnaš žį kemur ķ ljós aš žjóšir meš litla sparnašarvitund eru oft į tķšum sömu žjóšir og žęr sem hafa hįtt stig einstaklingshyggju. Ķslendingar hafa til dęmis sögulega séš sparaš afar lķtiš mišaš viš Noršurlandažjóširnar eins og sést hérna, žar sem aš sparnašur sem hlutfall af tekjum er miklu minni hjį okkur samanboriš viš Noršurlandažjóširnar.

mbl_4.png

Reyndar er žaš svo aš eftir žvķ sem žjóšir hafa meiri einstaklingshyggju, žeim mun minni sparnašur į sér staš hjį žeim. Sést žaš hérna žar sem mešalsparnašur top 4 einstaklingshyggju žjóša (IDV) er langtum minni en hjį öšrum žjóšum, žjóšir nśmir 5-8 į IDV skalanum eru meš meiri sparnaš og ašrar žjóšir spara sķšan töluvert meira en hinar žjóširnar.

mbl_5.png

Hvernig stendur į žessu? Viš žvķ er ekkert einhlķtt svar. Žaš er hins vegar hęgt aš lķta til żmissa žįtta sem voru aš eiga sér staš ķ ķslensku žjóšlķfi frį žvķ um mišjan tķunda įratuginn sem breyttu menningu landsins grķšarlega. Žaš vęri jafnvel įhugavert aš sjį gamla fréttatķma frį žessum tķma žvķ ķslenska žjóšin hefur breyst gķfurlega į tķmabilinu og žvķ vart hęgt aš segja aš menning Ķslands sé lķtt breytanleg, eins og oft er gert rįš fyrir žegar talaš er um menningu.

Nokkrir žęttir uršu til žess aš hér breytist ķslenskt samfélag į svipstundu. Ašild okkar aš evrópska efnahagssvęšinu įriš 1995 opnaši upp į gįtt fjįrflęši til og frį Ķslandi eftir aš žjóšin hafši lifaš ķ gjaldeyrishöftum frį įrinu 1930. Tilkoma Internetsins og aukinn ašgangur aš sjónvarpi og lęgri sķmakostnašur opnaši į sama tķma ašgang okkar aš umheiminum meš hętti sem ašeins nokkrum įrum įšur var óhugsandi. Mitt ķ žessari žróun į alžjóšavķsu voru Glass-Steagall lög ķ Bandarķkjunum sem höfšu veriš viš lżši frį žvķ į įrinu 1933 (lęrdómur žeirra af Kreppunni miklu 1929-1932) afnumin, sem žżddi aš višskiptabankastarfsemi og fjįrfestingabankastarfsemi mįtti į nżjan leik vera undir sama „žaki“. Hugsunin var sś, eins og Reinhart og Roggoff fjalla ķ bók sinni This Time is Different, aš nś „viti fólk betur“. Ķslenskir bankar fóru śr rķkiseigu į sama tķma og öll žessi umbrot voru aš eiga sér staš, žegar aš bankar ķ hinum vestręna heimi fóru aš keyra hagnaš sinn fyrst og fremst į fjįrfestingabankastarfsemi sem fól ķ sér įhęttur sem fęstir įttušu sig į.

Eins og gerist oft viš slķkar breytingar er hagnašur tķmabundiš mikill, en fęstir įtta sig į įhęttunni. Žetta įtti ekki sķst viš um Ķslendinga. Meira aš segja allt sparisjóšakerfi Ķslands hafši breyst ķ spilavķti žar sem aš 60% af eigin fé alls kerfisins ķ įrslok 2006 var bundiš ķ einu fjįrfestingafélagi, Exista. Ég hef fjallaš um žaš į nokkrum stöšum en žaš félag fól ķ sér gķfurlega mikla įhęttu frį mörgum sjónarhornum, en į mešan aš félagiš skilaši hagnaši virtust flestir Ķslendingar ekki sjį aš žaš var spilaborg sem gęti falliš hvenęr sem var.

Aš lokum, žį er žaš merkilegt hversu mikiš var kynnt undir žjóšernishyggju. Ķ grein sem ég skrifaši meš Kristķnu Loftsdóttur kemur fram aš sś ķmynd af śtrįsinni sem flestir Ķslendingar muna eftir aš stöšugt var veriš aš slį į strengi žjóšernishyggju. Fariš var ķ smišju (sem hafši enga stoš ķ sjįlfu sér) ķmyndar um vķkinga sem vęru ķ śtrįs. Fjölmišlar, sem voru aš stórum hluta til ķ eigu śtrįsarvķkinga, hömrušu į sér einkenni Ķslendinga. žaš viršist ef til vill vera mótsagnakennt en oft į tķšum var talaš um einstaklingshyggju okkur, en į sama tķma var slķk oršręša tengd žvķ aš viš ęttum standa saman. Žegar aš danskir sérfręšingar settu spurningarmerki um stošir śtrįsarinnar žį komu fyrirsagnir ķ žeim anda aš veriš vęri aš rįšast į ķslensku žjóšina, sem ętti aš standa saman. Svipaš andrśmsloft rķkti og žegar aš Paul Warburg setti spurningarmerki viš hlutabréfamarkašinn ķ Bandarķkjunum ķ įrsbyrjun 1929, ašeins til aš vera sakašur um aš vera į móti bandarķskum hagsmunum.

Śtrįs bankanna hefši aldrei getaš įtt sér staš įn nokkurs konar samžykki ķslensku žjóšarinnar. Žaš sem fęstir Ķslendingar vissu var hversu mikil įhętta tengdist śtrįsinni og hversu lķtiš žeir bįru śr bżtum mišaš viš žį sem hömrušu į žjóšernisvitund landsmanna. Hins vegar var žaš svo aš ķslenska žjóšin var ekki ein heild. Į mešan flestir landsmenn hafa žurft aš glķma viš afleišingar hrunsins, ķ mismiklum męli og vegna heppilegrar žróunar ķ miklu minna męli en nokkurn hefši óraš fyrir, žį hafa margir einstaklingar komiš afar vel śt śr hruninu. Aš hvaša marki žetta var gert meš mešvitušum hętti er erfitt aš segja til um.

Helsti lęrdómurinn er svipašur žeirri spurningu sem bankar spyrja višskiptavini sķna, sem į ensku śtleggst sem „Get To Know Your Customer“. Viš žurfum aš spyrja okkur sjįlf hvernig bankakerfi viš viljum ķ framtķšinni. Einhverja hluta vegna er til dęmis ekki bśiš aš ašskilja fjįrfestingabankastarfsemi frį višskiptabankastarfsemi, žó svo aš įrin fyrir hrun hafi einkennst af žvķ aš ķslenskir fjįrfestingabankar undir hatti almennra banka meš innstęšutryggingu (IceSave?) hafi tekiš įhęttur sem hefši veitt eigendum žess mikinn arš ef vel hefši gengiš (óvķst er hversu mikiš af aršgreišslum er į reikningum ķ aflandseyjum) en almenningur tók skellinn žegar aš illa gekk. Oft er bent į aš „Evrópa“ sé ekki bśin aš lögleiša slķkan ašskilnaš sem afsökun fyrir žvķ aš slķkur ašskilnašur hafi ekki enn įtt sér staš. Ég spyr, ęttum viš ekki aš nżta okkar ašstęšur žó svo aš ašrar žjóšir vilji eša geti ekki gert slķkt hiš sama?

Margir hafa einnig fariš öndverša įtt žegar kemur aš eignarhaldi ķ bönkum og vilja aš rķkiš eigi žį meš žeirri įhęttu sem fęstir (aftur) gera sig grein fyrir. Ég fjalla nįnar um žaš sķšar.

Spegillinn tók vištal viš mig um žessa ritgerš um daginn, hęgt er aš hlusta į vištališ meš žvķ aš żta į žennan hlekk - http://ruv.is/frett/islendingar-med-mestu-einstaklingshyggjuthjodum.

Fyrir žį sem finnst žessi samantekt vera of stutt žį er hęgt aš lesa alla ritgeršina meš žvķ aš żta į žennan hlekk - https://www.academia.edu/25828003/THESIS_FOR_THE_DEGREE_OF_DOCTOR_OF_FINANCE_THE_ICELANDIC_BUBBLE_AND_BEYOND_INVESTMENT_LESSONS_FROM_HISTORY_AND_CULTURAL_EFFECTS - eša žennan hlekk - http://www.slideshare.net/marmixa/the-icelandic-bubble-and-beyond-investment-lessons-from-history-and-cultural-effects

MWM

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband